sulingas

sulìngas, -a adj. (1) NdŽ, -à (3) 1. turintis daug sulos: Beržas sulìngas, bet klevo sula saldesnė Šts. 2. žr. sultingas: Sulìngas šienas, sulingà žolė LKKXV278(Zt). Viršūnė medžio, jei tiktai ją galėtų prisiekti, duoda visados visu sulingosias ir visu gerosias sprausmes S.Dauk.